Guodžiantis žodis ramina,
švelnus paliečia sielą,
stiprybė alkį malšina -
turiu dienų daug - ne vieną.

Pasaulyje sapnai ar tikrovė -
vienur spindesys, kitur nyku,
supa besikeičianti įvairovė,
nakties prieglobstyje mintis renku.
 
Ieškau žvilgsnių dienos šviesoje,
noriu suprasti jų spindesį gelmėse -
tylaus prisilietimo nepakanka,
turiu atrasti žymes paliktas jose...

Pasigendu ramybės – norai dideli:
mintimis klajoju – nieko nerandu –
pasiklydau tarp buties ir galimybių,
o dvasios stiprybėje dar saugu...
 
Nereikia nieko – išskyrus tiesą –
mano kelyje lyg švyturys tolumoj,
ji švelniai ramina, papildo sielą
ar paklydime – vedlys tamsoj.

1988 m.