Per rudenį
eiti
auksiniu taku
ir širdį
vis kelti
lig pat
debesų,
ir kelti svajonę
su klevo
lapu
geltoną, raudoną
su saulės
kvapu,
nors ji tik
pro debesį
mirksi liūdnai,
mojuoja
ir stebisi,
kad visa
sapnai.