....
Po kiekvieno iš mūsų žemėje pėda
Ukrainiečių šventas kraujas pralietas,
Savo ranką prie žemės pridėk, ji šita,
Tartum dangaus angelo būt palytėta.
Jie regėjo tikro pragaro arsenalą,
Savo mirtim pergalę išpranašavo,
Mums ir mūsų tėvams ir vaikams,
Ir ateinančioms kartoms ir laikams.
Pavasarį iš ukrainietiško beržo širdies
Motinų, žmonų ir vaikų ašaros tekės,
Virš Dniepro ilgai neslūgs kraujo puta,
Beržynėlyje gegutė raudos alpdama.
Ąžuolėli, ar girdi, pasakyk brangus,
Gal po tavim mano dukrelė, sūnus,
Ieškau jau jų nuo pat karo pradžios
Ir pasilikus viena už visus meldžiuos.
O Dieve Tėve, išgirski jos maldas,
Nušluostyki ašaras nedžiūstančias,
Paguosk, aptvarstyk širdies žaizdas
Ir sustabdyki priešus plūstančius.
Ukraina yra kaip tavo Rajaus sodas,
Neleisk, kad priešo būtų nuniokotas,
Mesk jiems savo alyvmedžio šakelę,
Tegu Taikos balandžius į dangų kelia.