Istorija be tęsinio
Išaugau mokyklinį suolą,
Klasę seniai palikau.
Laikas, uolus keistuolis,
Viską pasiėmė sau.
Ir atiduoti nenori,
Sako – nėra klaidų.
O aš dar daug ko nemoku,
Daug ko nesuprantu.
Klausimų sudėtingų galybė,
Kas padės į juos atsakyt,
Išspręsti nežinomą lygtį,
Istorijoj nepasiklyst...
Laikas aiškina – gal nereikia
Ieškoti klaidų ar kaltų.
Viskas mainosi, keičias,
Kas praėjo, ne taip ir svarbu.
O man svarbu, aš norėčiau
Žinoti, kas ir kada
Ištrynė perdėtai uoliai
Lyg žodžius užrašytus kreida
Juodoj lentoj baltom raidėm
Nerūpestingus metus?..
- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
Graži istorija baigės
Ir tęsinio jai nebus...