Beldžiasi lietus į langą
Ašarojančia nata,
Liūdesys bemiegis lanko
Ir atsigula greta.
 
Lydima krituolių lapų,
Sparčiai vysta gyvastis,
Lyrika rudens patapo
Skauduliu, kuris negis.
 
Būna, žemė ima balti,
Paukščiai pakelia sparnus,
Taip ir žmogų gelia šaltis,
Skruostus liesdamas blyškius.
 
Raudančia širdim paleidžiu,
Tu vis tolsti palengva,
Liks prisiminimų žaizdos,
Netektis – ne pabaiga!