Rudens dienos plaukuos
Išdraikė varį, auksą vėjas.
Kiek daug skaudžios šviesos vidurdieny giedram.
Skubėjome,
Bet netoli, atrodo, tenuėjom,
Išpilstę gyvastį inde jaunam, naujam.
Štai gailiai čežame,
Suvokę beprasmybę
To, ką kadais vadinome turtu,
Nes vario, aukso tiek kieme prikrito,
Jog nebeliko buvusių spalvų.
Kad neapaktume užriš migla gal tvarstį,
Ankstyvą prieblandą jau gausim dovanų,
Kol auksą, varį nusipurtys sparčiai
Rudens diena iš palaidų plaukų.