Liepsnojanti rudens branda
Ramina, guodžia ar klaidina?
Į prieblandas miškai brendą,
Praplėšę pilkus debesynus.
Kas besupras, kas atsakys,
Koks trumpalaikis šėlas gyvo?
Juk auksas žilpina akis
Ir nepapildo kūno syvų.
Jis gundo eiti be krypties
Lyg pats savaime būtų vertas.
Pasaulis ant savos ašies,
Kur tu sausai seniai išgertas.
Čeži? O taip, krentu, čežu,
Nes aistros kupančios jau baigės.
Ko laukiu? Sielai atlaidų,
O kūnui - pirmutinės snaigės.