Akyse mirga žvaigždynai
galvoje sukasi kosminiai ratai
mano degančios rankos ir degančios kojos
langai sandariai uždaryti
išluptos rankenos
pro juos neišmesi nutraukytų savo galūnių

aplinkui karštis ir sprogstančios aneurizmos
jų neužkiši senais laikraščiais
tamsos gravitacija traukia artyn
sukasi ant liežuvio galiuko
vaikystėj mokėtas eilėraštis
mes judam link bedugnės
brangink tas minutes kol kvėpuoji

tavo rūmai gyvenimo griūva
naktis įsigėrė į grindis lubas ir sienų plyšius
lupas tinkas oda
lūžta kaulai
beprotiškai didėjantis greitis
seniai nebegaliojančios priesaikos ir
garbės žodis iš lubų sninga pelenais
Oras kuriuo kvėpuojam - užnuodytas
girdžiu kaip siaurėja laikas
tvinksi siaurėjančios venos

tu grožiesi Romos griuvėsiais
ir degantis miestas
tik dar viena aušra
šįkart
gal ir paskutinė