Smilgynuose, švendrynuose
Beirstantys voratinklių vigvamai,
Nes ne sezonas saugiai vasaroti.
Ar nuostabu, kad debesynus ganom
Ir jaučiam nuovargį labiau, nei palaimingą sotį?
Šviesos mažiau, tad akys neįžiūri,
Ar tu liūdi, ar tu linksmai šypsaisi?
Tiktai smilgynų čežantis ažūras
Mums švokščia esant galimybę žaisti
Net ir tada, kai kremzlės sukaulėjo,
Kai jėgos tyli apie būtą galią.
Nenuostabu, kad mes jau bijom vėjo
Ir apimabam būvį jaunimėlio žalią.