4 epizodas  

1. Nekratykite taip berniuko, jis neužmigs.
2. Jis ne berniukas.
1. Atleiskite, maniau berniukas pagal vežimėlio spalvą.
2. Jis bus mergaitė.
1. A, tai vis tiktai berniukas.
2. Kol kas, bet paskui pasikeis lytį.
1. Jis taip sakė?
2. Jis dar per mažas kalbėti, tai aš sakau.
1. O jei jis nenorės?
2. Nenorės būti pažangus? Nejuokinkite manęs. Ne veltui aš jį auklėsiu.
1. O kodėl jums nepatinka berniukai?
2. Kas sakė, kad nepatinka? Priešingai, labai patinka. Aš pati pasikeisiu lytį ir tapsiu vyru. Kurių velnių turiu būti karvė maitintoja ar kaip ten sako? Vieną pagimdžiau ir gana.
1. Tai kodėl versite sūnų pasikeisti?
2. Nieko aš neversiu, jis pats pasikeis. Juk sakiau, išauginsiu sąmoningą pilietį. Man šiuo metu rūpi tik tai, kad valstybė kuo skubiau prisiimtų išlaidas lyties keitimo operacijose, nes jos brangios ir piliečiai, tame tarpe ir aš nesugebu pasinaudoti savo teise keisti lytį kada užsimanau. 
1. Ir valstybė turi tai apmokėti?
2. Žinoma, valstybės pareiga, kad piliečių teisės nebūtų varžomos. Laisvė yra svarbiausia vertybė.
1. O pensijos?
2. Pensijos? Argi pensijos vertybė? Apskritai, kai kurie žmonės turėtų susiprasti.
1. Atleiskite, ką?
2. Kad yra našta. Kad nieko daugiau duoti negali, tik imti. Pašalpiniai. Valstybės balastas. Rytuose senus tėvus išveždavo į kalnus ir palikdavo. Kodėl mes nesimokome iš gerų pavyzdžių?
1. Nežiūrėkite taip į mane, aš dar dirbu.
2. Todėl ir turite apmokėti lyties keitimo išlaidas tautiečiams.
1. Bet aš dar pati ruošiuosi pasikeisti lytį, kodėl turėčiau apmokėti, pavyzdžiui, už jus?
2. Jūs? Nejuokinkit mano triusikų. Kam jums keistis, į jus vis tiek niekas nežiūrės?
1. Už tai aš pati paimsiu kokią jauną kvailelę, pavyzdžiui, tave.
2. Ee, tu baik juokus, aš gi irgi būsiu pasikeitus lytį.
1. Tu neturi pinigų, iš ko tu pasikeisi? Tu lauksi įstatymo, o aš štai rytoj nueisiu ir pasikeisiu, pinigų turiu. Ir ką tu tada?
2. Tu nejuokauk, moteriške.
1. Geriau neateik į šitą parką, aš tavęs nepamiršiu.
2. Eik velniop, sena tarka.
1. Pakalbėk pakalbėk man, rytoj pat ateisiu čia su...tuo vyrišku daiktu.
2. Siaube, kokių durnų žmonių pasitaiko. Paprašyk, kad išvežtų tave į kalnus.
1. Žiūrėkit, jūsų berniukas mergaitė užmigo, nereikėjo net supti.
2. Jam patinka triukšmas, iškart sminga.
1. Tai gal per tą pauzę norėtumėt išgerti kavos?
2. Jūs kviečiate?
1. Taip.
2. Norėjau pasakyti  – statote?
1. Aha.
2. Tada, aišku.    

5 epizodas  

1. Aš nesuprantu tavęs, kodėl ne?
2. Todėl.
1. Tai ne atsakymas. Nurodyk priežastį.
2. Mes nepažįstami.
1. Tai nesąmonė – kam mums pažindintis, jei paskui niekada daugiau nesusitiksim? Ar tu nori toliau susitikinėti?
2. Nežinau.
1. Kaip bebūtų, jei norėsi susitikinėti, tada ir prisistatysim, o dėl vieno karto aušinti burną, apsikeitinėti numeriais, adresais ir visa kita nesąmone, tipo, o kas tavo tėvas arba kuo tu būsi užaugusi? Tai nereikalinga, nebūtina. Kam apsikrauti papildoma informacija? Juk mes tik kartą pasismaginsim ir išsiskirsim, kaip jūroje traukiniai ar kaip ten sakoma.
2. Aš nenoriu, kad tu paskui girtumeis savo draugams – šitą irgi patvarkiau.
1. Tai aš vis tiek girsiuos – patvarkysiu ar ne, sakysiu, kad ji buvo mano kažkelinta ten, nežinau skaičiaus. Todėl tau geriau sutikti, kad nebūtum nekaltai apšmeižta, taip bent žinosi, kad aš nemeluoju ir tau nereiks įrodinėti, kad negulėjai su manim, supranti? Be to, tu irgi galėsi girtis, kad va šitas tave patvarkė, negali pamiršti.
2. O kelinta aš tau būčiau?
1. Na, po teisybei, aš dar tik pradėjau, man aštuoniolika metų, pati supranti, truputį vėluoju, tad kol kas dar neperžengiau vienženklio skaičiaus, bet iš tikrųjų galvoju ateityje kiek spėsiu iki vestuvių ir po vestuvių, aišku, tada bus sunkiau, pasiekti kažkokį triženklį skaičių. Nežinau, kaip eisis, bet reikia užsibrėžti kuo aukštesnį tikslą. O tu?
2. Aš irgi dar tik vienženklį skaičių turiu.
1. Tikrai? O atrodai pakankamai seksualiai, tave turėjo jau koks penkiasdešimt patvarkyti.
2. Nea, man irgi tik aštuoniolika, be to, gerai mokiausi mokykloje, tai ne į visus vakarėlius nueidavau, todėl labai pasigirti negaliu.
1. Na nieko, nenusimink, jei labai man patiksi, galėsiu pasiūlyti tave dar keliems savo draugeliams, taip susirinksi didelę auditoriją. Tai kaip, einam?
2. Kur?
1. Į bet kurią laiptinę. Atsistosim tarp aukštų, niekas dienos metu labai nevaikšto, penkiolika minučių ir baigta.
2. O tu prezervatyvų turi?
1. Palauk, panele, prezai tai čia jau tavo bėdos, jei nenori pastoti, pati tuo ir rūpinkis, o man tai kas – dėl manęs gali lakstyti po pasaulį mano palikuonys. Aš tik suteikiu tau malonumą, nieko daugiau – jokių įsipareigojimų. Prisimink, mes vienas kito nepažįstam.
2. Gerai.
1. Ir dar, po to, kadangi sutaupei ant prezervatyvų, tai už tuos pinigus pastatai man kavos už paslaugą. Kartu ir pasijuoksim iš nuotykio, gerai?
2. Tinka.