Žydintis dangus


Paguosk, Būtie, mane, kad žydi jei ne pievos, tai dangus,
Nors jau rugpjūčio žvaigždės smulkmę bus išbarstę.
Jau pajutau, kad vis ilgiau miegu,
Kad visos kryptys - finišui priartint.
Dukslioj ražienoj vis mažiau pūkų.
Pasaulis pleišėja, net jeigu maldos budi.
Gal protas maišosi, gal orientyrų netenku,
Kai sako "broliai", bet atėję žudo?
Kai akys sausos, nes nėra sulos
Ir gyvas jausmas į tave neplūsta.
Tegul dangaus gaisai sužaižaruos,
Nes be spalvų ne gyvenu - užsnūstu.
Nijolena