Sūpuoja jaunatį delnuos
naktis rugpjūčio...
Gerai, kad nemiga kamuos,
nemačius būčiau –
aštraus ragelio prarėžta
naktis prayra,
užplūsta nuotaika keista,
kai žvaigždės byra...
Kai veriasi gelmė juoda
žvaigždėm nusėta...
Juk šitaip buvo visada
ant margo svieto.

Gal pirmą kartą tai matai?
Gal paskutinį?
Bet kas už jų tenai aukštai?
Yra kas žino.
Sūpuoja jaunatį delnuos
naktis rugpjūčio...
Skraiduolės žvaigždės
šoks ir mos
be jokių kliūčių!
Tiek amžių krinta, tai kodėl
jų nemažėja?
Dangaus sėjėjas vėl ir vėl
naujų prisėja.