Kaip reiškiu aš tą savo tapatybę,
Kažkam gal būsiu tik pilka pelė,
Kažkas žodelį kyštels, lyg auksinį,
Ir vėl sugrįš gyvenimo prasmė.
 
Ir vėl diena ir vėl bus vakaras,
Ir naujos mintys vis suksis galvoje,
Ir su visom turi gražiai juk sugyventi,
Jas sutalpinti, antraip susprogs galva.
 
Kai rodos, kad pagavau jų  įkvėpimą,
Ir taip norėjos gražiai juos išsakyti,
Tačiau atrodė, lyg sudaužiau stiklinę,
Ir vėl žodžius iš naujo reik ganyti.
 
Gyvenimas gerokai kelyje pakrato,
Imi suprasti, kad reikia kito mato,
Tačiau iš anksto viskas pamatuota,
Esi tik tam laike, erdvėj, kurie tau duoti.
 
Ir kai aprimsta aistros ir troškimai,
Imi suprast sėkmė, tai sesė dvynė,
Kai aš verkiau ir nesėkmė raudojo,
Kai aš  juokiaus, sėkmė kartu kvatojo.
 
Ir taip kartu, tokia gyvenimo sakmė,
Dvi draugės - sėkmė ir nesėkmė,
Kuri labiau vertesnė, kas gal  atsakyti,
Svarbiausia, nenuleisti rankų ir bandyti.