Pūkai usnynų kloja ant dygių ražienų minkštą savo melą.
Sapnai - ta priebėga, kur nebelieka skausmo.
Bitelių naudai kuklios gėlės prieš finalą sąla,
Svirpimo tiek, jog nieks nebesiklauso.
Diena, kita, kai lyg sustojo laikas,
Karšti vidurdieniai, o prieblandos ne baugios.
Pūkai usnyno virš ražienų draikos
Tarsi rugpjūtis - pats geriausias draugas,
Nes naujo derliaus prakaituotos viltys
Iki aruodų nešamos kuproja.
Pūkai usnynų pasiruošę kilti.
Miegi tumpai, tačiau sapnuoji Rojų
Ir šviežią duoną, ir suartą lauką,
Kur vagoje - ražienų anei ženklo,
Tarsi rugpjūtis - pats geriausias draugas,
Pūkais usnynų draudęs užsidengti.