Ašaros gelia akis

Kalbuosi su medžiais.
Nebyliam akmeniui guodžiuosi.
Bandau surinkti žodžius,
Kuriuos išbarsčiau pavėjui.
Skaudžiau nei ugnyje
Gyvenu.
Iš kur iš kur sieloje
Tek daug sniego?..
Uždarau save
Už tūkstančio durų;
Ašaros gelia akis -
Vis toliau einu
Nuo pirmos savo
Pėdos.