***

Ne mūsų valioj
būti ar nebūti
ir nepasirenkam
kada išeit,
tik žvaigždės krinta
naktyje rugpjūčio,
įtikinėdamos,
kad rudenėja greit.
Apsems balti rūkai
kas dar žaliavo,
kas ruošėsi
žydėti dar ilgai...
Lyg užkalbėjimą
kartojai tiesą savo:
tai mūsų vasara
ir aš tave labai...

Tikėjau tuo. Balti
rūkai vėl tvinsta.
Prisiminimai
sapnuose suves.
Jei ta žvaigždė,
kurią mes išsirinkom,
nekris ir švies –
ten susitiksim mes.
baltoji varnelė