Ir vėl tas laikas...Kiemas kužda apie Rojaus sodą,
O mudu šypsomės, išvydę nužymėtą taką.
Krituolių gruodas – anokia paguoda,
Tačiau ko tvinksniai tango ritmą plaka?
Gaivi rūgštelė brūkšteli per lūpas
ir josios kvapas it pakibęs tvyro.
Aš atsišlieju – ne, ne į senuką –
Į saugų glėbį Dievo duoto vyro.
Ramu ramu... Koks nuostabus šis metas,
Nes mudu jaučiamės prasmingai užderėję.
Link Rojaus sodo nužymėtas takas,
Ir mudu žvalgomės, kaip ten vaikai nuėjo.