Galbūt nuo šiol taip tik kartosis,
tačiau dabar ir vėl Pro ir Poe
(Proeziją) girdžiu,
o akyse Eilėraštis 
tas pats, tiesiog – grynuolis,
iš metų ankstesnių,
bet tikras kaip data
2008-02-24 05:22
 
Nepatingėjęs eik į ją,
ir nesvarbu, ar Gogo tu, ar ne –
kad ir Rašyk`e perskaityk ją žodis žodin,
o kam tingu,
klausykite, kaip jis, Eilėraštis,
iš lopšio rodo į Savęsp (save):
 
Atrodo, nieko taip labai nereikia,
Kaip sužinoti, ar jausmais galiu
Išvaikščioti pasaulį ir tikėti,
Kaip kad tikėjau savo akimis.
Ir jeigu TAIP, tuomet
Valio, bičiuli,
Aš greitas ir veržlus kaip traukinys.
Už nugaros suvirtę sunkūs metai guli,
Bet jausmuose nenyksta žavesys.
Numetęs nuoskaudas ir NEGALES,
Einu kartoti būto laiko,
Neklupdamas ant kojų,
It vyturys dangun įkritęs,
Braukiu raukšles
Kaip prakaitą artojas –
Pavasaris
          sugrįžęs
                  nelenkia
                            manęs.
 
Tikiu tiesa atplūdusių jausmų,
Jie nemeluos ir lauks seniai tikėto.
Prisėsiu skambiame būry draugų,
Vėl lauksiu
            SAVYJE
                      ateinančio
                                    poeto...
2008-02-24 05:22
 
– Va kaip! Va kaip! –
įsiterpė čia žioptelėt kažkas 
ir spėlione paklausti:
– Nejaugi iš poemos, pone, lopšyje,
kurios nebus,
girdžiu cituojantį tave?
-----------------------------
???
.