Kai lūžta irklai,
kalasi viltis išlikti
bangų didybėje
bei vėjo siautuly,
kai rodosi sėkmė
iš rankų slysta
tu trečią kartą
pabandyt gali
ir vėl kartot
ir vėl kartot be saiko,
net tulžimi dėmes
nuplaut gali...
Juodais taškeliais
boružė ropoja,
jai pakuždėk,
kad nuoširdžiai tiki
ir leisk nuskristi
ji – karvytė Dievo,
nes kol tiki,
širdis yra šviesi.