baugu pašaukt
trapi lyg pilnatis
po delno mostu toks ramumas kyla
auksiniai pirštai žaidžia vandeny
balta lyg gulbė
brendanti į tylą
 
palietus plaukus
mergina palinksta
o mėnesienoj bangos žvynus supa
ir krinta krinta ji į bangą minkštą
žvynelių veidrodžiuos padažius lūpas
 
po to paukšte sidabrine pavirtus
dangun pakyla
kol pasaulis miega
sparnu paglosčius baltą laiko svirtį
pamoja žemei
Ir skliautu nubėga