Šiame pasaulyje viskas trapuma,
Kai byra  žiedlapiai gėlės  iš ryto,
Kai nebečiulba paukščių dauguma,
Kai vakar buvo viena, o šiandien kita.
 
Kai smagų juoką keičia nuotaika niūri,
Kiekvieną dieną po truputį pasenstam,
Kovas kovoję namo sugrįžtam tekini
Ir vėl mes juos apleidžiam ir pamirštam.
 
Ir tas toksai tiesus, teisingas kelias
Staiga pavirsta kažkokiais brūzgynais,
Spygliuotos vielos, grotos ir grotelės,
Tai dykumos, tai kažkokie pelkynai.
 
Per visa tai kai pereini ir lieki gyvas,
Tiktai tuomet jauti tą savo vertę,
Apsišarvavęs išlikimo ginklais,
Eini pasauliui klystkelius užverti.