Kai nieko nepajėgsi,
skils veidrodžiai perpus,
rangysis mintys keistos,
ir bus ne taip, kaip šiandien,
gal netgi kaip rytoj,
bet bus (tikrai suvoksi) akimirka,
kad jau kitaip nebus,
nebus lengviau bent čia,
sekmadienių kvapiam žydėjime
šalia bažnyčios vartų...

Todėl dabar žvilgsniu kai gaudai
nardančias kregždes,
jauties beveik kaip jos
beribiuose būties darželiuose.

Kol ne ruduo,
ne sniegas,
ne tamsa - - -