Šis gyvenimas – tiek man teduota,
Kad iš naujo pažinčiau save.
Ši akimirka – tiek aš tevertas,
Kad ir vėlei patirčiau Tave.

Tavo akys – gilus vandenynas,
Aš galėčiau nuskęsti jame.
Bet turiu aš dar šitiek troškimų,
Jie kas kartą sulaiko mane.

Tik viltis manyje vis neblėsta – 
Dar ateis! Dar ateis ta diena!
Pasiliksiu nežmoniškai vienas,
Ir tos akys regės vien Tave.