perskaičiau vakarą
spalvų užuominomis
iki paskutinės raidės

žiogelis prie durų
dar ne rugpjūtis
tylėjimo daug

daug šuolių nežinia kur
vis tiek pasivysim kelią
per debesis ar virš jų

išaugsim šviesą ir tamsą
o kas tada kur tada
rasime vienas kitą

vietoj atsakymo
įstrižas žaibo ženklas
ant sutemusio stiklo