Pavasario dvelksmą geriu,
Visa esybe išsiilgęs.
Tikiu pilnėjimu dienų,
Pirmieji spinduliai sušildo.

Išnyksta šerkšnas ir ledai,
Šešėliuose tūno likučiai.
Suvirpa širdis neramiai,
Gamtos atgimimą pajutus.

Viltingai sutinku tave,
Miela dangaus klajūne, Saule.
Ar gatvėj, parke, ar skvere,
Plačiai šypsodamasis laukiu.

Kas kartą, po žiemos, geidžiu
Patirt jausmingą kovo kirtį.
Žvaigždėta nemiga naktų
Išsliūkina tik imus švisti.

Pavasari, tu – malonus,
Žavingas, įkvepiantis, tikras,
Skleidi beprotiškus kerus:
Gyvent, norėt, neatsispirti!