Naktis iš beprotnamio šito mane
Lyg angelas sielą išgelbsti.
Miegas – geriausia duota dovana,
Širdžiai neleidžianti ilsti.

Veidų nematau, nei pykčio, pagiežos
Kasdienių žmonių išprotėjusių.
Mintančių smurtu, skausmu vienas kito,
Ant meilės seniai jau padėjusių.

Tikiuosi mirtis tokia kaip ir miegas,
Rami, nieks nedrumsčia tylos.
Pasaulyje šiam ją jaučiu taip retai,
Todėl jos tenoriu vienos.