Ar galima parduoti dangų
virš gimtinės ąžuolo,
kiemo pievelės,
pinavijų žydėjimo,
pakalnučių kvepėjimo?
Galima (ne) galima?
Dangus – neperkamas
ir neparduodamas,
kaip giesmė lakštingalos,
kaip pempės „Gyvi”.
Jis – mūsų stogas
protėvių dūšelėmis grįstas,
– gurkšnis oro,
pildantis esatį gyvastimi,
renkantis maldavimus,
viltingus žvilgsnius,
ašarų lietų, šypsenų saulę.
Klausiu, – žinodama atsakymą:
nėra tokių pinigų, nėra tokio saiko.