Ar atsinešėt, priešai, kišenėj saulėgrąžų sėklų?
Padaugėjo aukštybėj žvaigždžių –
Ten, kur sielos Tėvynės gynėjų išskrido.
Kas ta laisvė?
Ne duona.
Tiktai nesakyk, jog tai niekas,
Jeigu melas prie kraujo
Sprogimo garsuos neprilipo.
Iš sausiausių akių šiandien ašaros upėmis teka.
Patikėti sunku, kad kaimynas atbilda žudyti.
Iš kišenių išbiro saulėgrąžos tarsi žymėdamos taką.
Aušta rytas.
Turėtų sudygti, turėtų ramybė sudygti.
Trąšų juodžemį laisto užpuolusių syvai it priedas –
Lyg ne motinos būtų skausmuos juos pagimdžiusios.
Vienas beprotis sprendžia,
Kas genčiai bus mirtinas priešas,
Nes nemato tos aibės žvaigždžių,
Kur aukštybėj virš bunkerio spindi.