Su paukščiais rudenį išskridus,
Dar vis sugrįžti negaliu.
Duris rakina vario spynos
Ir laša lietūs nuo beržų.

Dažnai sukyla uraganas
Tiek tarp minčių, tiek danguje.
Kažkur avytės pievoj ganos
Tik kaip surast jas – nežinia.

Naktim, kai skauda visą kūną,
Ramiai užmigti negaliu.
Rašau, trinu – dažnai taip būna –
Atrodo viskas banalu.

Bet juk nestoja saulės ratas –
Jau tuoj žibutės ims žydėt.
Gležni daigai po lapais slepias
Vadinas tai viltim - ir tiek…

Viltim, kad paukščiai sugrąžina,
Ką išskraidino ant sparnų.
Geltoną saulę, pienių vyną
Ir šimtą atspalvių žalių…