Man atleisk, mano mielas tą šaltį,
be tavęs aš tik ledas ir sniegas,
nepaliauja krūtinės vis gelti sielos gaisras,
pašvaistę įžiebęs,
be tavęs ir tos ugnys liks šaltos,
be tavęs aš tik ledas ir sniegas,
nors ir ašarų perlas nekaltas dieną naktį vis ilgesį gieda...