Išbėgs žiema srauniais upeliais,
Klastūnu vėju ir audrom.
Paliks šlaite pargriautą eglę,
Nulaužtomis žaliom šakom.
 
Paliks lazdyną nudraskytą
Su žirginėliais geltonais,
Ir nematys, kai vieną rytą
Mažą žiedelį jis išskleis.
 
Nepamatys, kada žibuoklė,
Nušvis žydrom žydrom akim,
O kovo iškeltom sūpuoklėm
Žilvitis supsis, saulėn skris.
 
Trumpai žiemužė beviešėjo,
Nebuvo sniego patalų,
Pūga ateiti nesuspėjo,
Nebesupustė ji pusnių.
 
Nesupūtė, o ir nereikia,
Greičiau pavasaris prikels
Plukes, užmigusius pašlaitėj,
Šimtais žiedų dangun pažvelgt.
.......................................
Išbėgs žiema srauniais upeliais,
Išplauks su vandeniu drumstu.
Galbūt politinį „purvelį“
Išneš iš Lietuvos kartu?
 
Būtų gerai, labai gerai
Akis ir sąžinę nuplauti,
Kad liktų duoti pažadai
Dirbti žmonėms, dorai tarnauti.