Neužšąlanti versmė
Užšalo upės, ežerai...
Užšalo mūsų juokas
Užšalę ten giliai giliai…
Gražiausi žodžiai, bučiniai,
Troškimai, svajos mūsų
nugrimzdę po ledu giliai
jau nepravers širdelė vartų…
Užšalo upės, ežerai...
Tiktai širdies šviesa.
Tavim tikiu.
Viena tiesa, širdie, tai
Tu. Versmė gyva.