Lelijų baltume pranyksta atspindžiai dienos,
ir tūkstančiai mažų kojyčių kyšo,
iš po kaldros, sekundžių rytdienos.
Jos nutipens keliu rytoj, po vieną, vorele,
Tarytum aitvaro tinklai ištirpsta migloje.
Sapnuosiu šianakt džiaugsmą,
Dar laimės lauknešėlį, mažytį debesėlį
Saulutės dubenėlį ir begalę mažučių
Minkštų šiltų katučių, bemiegančių medy,
Belaukiančių pavasario, kuris nebetoli.
Ir šypseną sapnuosiu būtinai,
Čašyro katinėlio, žvelgiančio
Šiek tiek liūdnai,
Bet su sarkazmo gaidele,
Trolololo tralialialia...