Kažkas, kažkur, kažką...


Kažkas, kažkur, kažką...

Antra valanda trisdešimt dvi minutės nakties.
Tylu. Visur labai tylu.
Ir man ramu, labai ramu...
Kažkas kažkur šiuo metu šoka...
Pro langą, nuo stogo, šokiuose.
Kažkas, kažkur kepa savo vaikams blynus ir cukrumi saldina arbatą.
Kažkas, kažkur fabrike nukirto žuviai galvą ir jau siekia kitos.
Kažkas, kažkur svajoja apie gražų pasaulį, harmoningą ir malonų gyvenimą, bet supratęs, jog tai nesąmonė, įsipila dar vieną stiklą stipraus viskio.

Kažkam, kažkur ką tik gimė sūnus.
Kažkam, kažkur ką tik mirė dukra.
Kažkam, kažkur mėlinuoja dangus.
Nuo kažko nesitraukia tamsa.

O aš?
O aš sėdžiu ir rašau.
Rūkau, sėdžiu ir rašau...
 
1756