Užpustytas lauko kelias.
Straksi žvirbliai ant šakelės.
 
Seni Šalti šaltanosi,
Ką tu mums padovanosi?                                 
 
Rogės švilpia, sniegas rūksta,
Niekam dovanų netrūksta.
 
Džiaugias sesė gavus lėlę,
Jai patiko dovanėlė.
 
Rankose mamos dėžutė –
Kas joje galėtų būti?
 
Šypsosi į ūsą tėtis
Ir belieka tik stebėtis.
 
Negi Senį jis pažįsta?
Dovanos paimt – nedrįsta.                                
 
Senis tiesia tėčiui ranką...                          
Abejoti jau netenka!
 
Megztos pirštinės – senelės.      
Ak, apgaulė, po paraliais!
 
 Nusitaikau, glostau plaukus,
Timpteliu ūsus ir laukiu.                                       
 
Taip! Jie buvo priklijuoti,
Nes tikrieji lyg akuotai!
 
Tai, be abejo, senelis.                  
Norus jis atspėti gali.                       
 
Dovanų mieste pripirko
Ir atvykęs žaidžia cirką.

Tyliai jam šnabždu į ausį:
– Pas senelę gal keliausi?                                                      

Paviešėt ir aš norėčiau,
Vaišių nuo mamos įdėčiau.