Atidarykim langus džiaugsmui
Ir neviltį išvykim iš visų namų,
Pašvilpaukim kaip strazdas giesmininkas,
Ir širdyje bus gera ir jauku.
 
Ir paklausykime darkart Šopeną,
Teprimena jis mums dienas naktis,
Kaip buvo taip švelnu ir miela,
Ir net pavydžiai žvelgė pilnatis.
 
Ir pašnibždėkim, nors tyliai ir nedrąsiai,
Tuos amžinai nesenstančius žodžius,
Kuriuos pats Dievas širdyje įrašo:
Tu – mano džiaugsmas, meilė ir žmogus.