Trumpiausią metų naktį
tyla susirangė prie kojų,
ji kaip katė ant kelių glaustosi,
o aš lyg sapne klajoju...
Sapnas į Elnių Slėnį vilioja –
ten rūkas kaip pienas tirštas,
sapnas veda per pelkę,
kurioje takas kulgrinda grįstas...
Einu taku, užmarštimi apaugusiu –
Kalėdos stebuklų metas:
štai ant eglutės šakos žaislas
mamytės rankomis megztas,
eglės viršūnėje – septynkampė žvaigždė,
ją tėvukas iš liepos išdrožė,
o štai tą Spragtuką iš pasakos
savo rankom padarė brolis,
sesė ilgais kaštonų karoliais
eglę tris kartus apjuosė,
dar mažutė mergaitė
iškarpiau snaiges iš popieriaus...