Tokia ramybė, kokią paskleidžia Viešpats –
Tyla aušros, nespengianti ausyse –
Stiprus šaltukas, atrodo, lyg nupieštas,
Bet amžiams kurta, dailinta
Dangaus mūsų širdyse.
Paliko Savąją ramybę – advento metas,
Laukimas tikro,gyvo ir džiugaus,
Širdis kiekviena turi galimybę –
Giliai giliai ji sieloj matos –
Teisumas ir šventa gyvybė pasaulį greit apgaubs.
Tokia ramybė... lyg užantspauduota –
Išlaukt, budėt ir tikrint, grynint širdį –
Atskris dangaus minutė,
Gyvam džiaugsme lyg supakuota,
Ir žinią šio stebuklo tegu pasaulis girdi.