Ruduo geltoniu
užlieja takažolėm apleistą
taką, laikraščio lapus,
pagraso liūtimi užpilti
rūsį, o nusidėję lietūs
plauna kojas
kasdien ir vis kitiems,

nuo šviesos atsimerkia
išplaukęs akmuo,
miestas, susitvenkęs ties
upių kanalais
ir būtinai užsklęstas ekspresas
iš praeities privažiuoja tiek
per arti!

kad įžiūri salone
kaip jauni ir naivuoliai
išjungia visų liūdesio kolonėles
ir upė nuplukdo gilyn
Šventupio psalmes,
taip jau įprasta rudenį
gelst!