Nebus jau niekad draugiškų skambučių,
Nebus ir Tavo žodžių netikėtų...
Manęs jau nebeklausi: jei dar būčiau?..
Bet atminimai turi saugią vietą!

Tada Tu man buvai daugiau nei brolis,
Kuris priglaudžia ir žodžiu paguodžia...
Buvai ir artimas, buvai nutolęs,
Tik neprapuolė laiškas ir tie žodžiai,

Kurie ir bus man visados reikšmingi,
Nes jų net laiko dulkės neužklojo!
Jie priglausti, jie niekur nepradingo!
Deja aš pavėluotai Tau dėkoju...