Gruodžio patalai
Iš tamsių debesų
Lyg iš purtomų dangiškų duknų- snieguolių pūkai
Sklendžia, žyra –
Aptvarsto, apklosto, išslapsto.
Baigia augti šių metų rievė.
Pajutai? Sėkloj snaudžia daigai.
Susapnuoji, kaip alma sula
Ir grąžina tau būtą sveikatą.
Sunkiai surezga mintį nuo vėjų atvėsus kakta,
O sužvarbusios rankos pakviesti į glėbį nedrįsta,
Lyg ant gyvasties grumsto užstingus ledinė pluta
Klausinėja įkyriai,
Ar žemei atidavei viską?
Sausos perštinčios akys išdurtos laukimo –
Negrįš
Tie, ką kėlei, ką glostei, ką raginai ryžtis ir skristi.
Iš tamsių debesų
Lyg iš duknų baltučių pūkelių būrys.
Patalai pakloti,
Pagalvėlė skiedrų,
Guolis viengulis.
Guodžiančios Mišios...