Pasąmonės srautas
aš noriu miego
aš jau eisiu miegoti
man reikia nustoti aukoti požemio dievams
aš neišgaliu mokėti už nuomą
aš neišgaliu gyventi
mano kojos sunkios
kaip devinto vaiko laukiančios gimdyvės
leiskite man kapituliuoti
aš keliu balta vėliavą iš sudriskusių kapitalistinių triusikų
duokit man dangų
prašau duokit man dangų
pažadu ten daug nevalgysiu
esu dirbantis
beveik be žalingų įpročių ir be sąžinės
priimkit mane kur į šiltesnį kampą
kad ir krosnies suodžiuose aš nė necyptelsiu
tik leiskit man tenais miegoti