Sijoja, karpo, dangsto ir marina
Vėjuota lapkričio sužvarbusio lopšinė.
Ir garunkšnėjasi po sausledžiais purvynai,
Kaip sergėt šaknį gyvą neatminę.
Sudriskę skiautėm antklodės virš daigo.
Nuo stalo vasaros sėklelės nutrupėjo.
Neprasiblandžiusi dorai diena, žiūrėk, jau baigias,
Ir tu klausais, kaip švokščia, kaukia vėjas.
Ilgai tamsu, bet miego daros maža.
Pirmasis sniegas – šermenų drobulė.
Variokų sauja...Ką pasiūlyt grąžai?
Neišsipirksi net save jei siūlai...