Gražiai rašyti, gražiai mylėti,
Ne kiekvienam ši dovana skirta,
Gal šį pasaulį išgelbėti galėtų tas,
Kieno širdis gyvenimui ir meilei atvira.
 
Gal tai ne vienas, ne paskutinis kartas,
Mylėti ir būti mylimai ar mylimam,
Tas nenutrūkstamas meilės šauksmas,
Gal aš tik tau skirta, o tu tik man.
 
Tegu nebuvo ta naktis žieduota, vainikuota,
Bet buvo jausmas  nuoširdžiai švelnus,
Ir toki jausmą jauti lyg medaus skonį,
Jis truputį kartokas, bet tuo pačiu labai saldus.