Pirmadienis, atrodytų įprasta diena, bet Amandos šeimai tai paskutinė diena kurią gali praleisti su ja prieš jai išvykstant į reabilitacijos kliniką. Elijas nusprendžia padaryti tai, ko niekada nėra daręs. Šįryt leis Klojai neiti į mokyklą. Septintą valandą ryto paskambina dukros mokytojai atsakingai už šios klasę ir praneša, kad iškilus sunkumų šeimoje Kloja neateis į mokyklą.  Kadangi, Kloja pavyzdinga mokinė ir problemų nesukelia, pagalvoja, kad jei porą dienų praleis pamokas nieko blogo nenutiks. Ji yra visiškai įsitikinusi, kad kloja neatitrūks nuo mokslų ir pasivys klasiokus. Po maždaug dešimties minučių ji sulaukia skambučio iš Mirandos, kad kitas jos mokinys, Lujisas neateis į mokyklą dėl "šeimos reikalų".

Taigi, Lujisui ir Klojai savaitgalis buvo pratęstas, o Kelei teko eiti į mokyklą kaip įprastai, bet ji dėl to nesijautė blogai. Ji suprato, kad jos draugams dabar tikrai reikia labiau nei bet kada pabūti su savo šeima. Šįkart Kelė vos neužmiega meldžiantis prieš pamoką.


- Pavyzdinga tėvelio dukrytė prastai išsimiegojo? Negi tavo mylimas tėvelis neliepė laiku eiti miegoti? - Paerzina vienas iš Lujiso ir Klojos klasiokų.

- O tu turi problemų dėl to? - ramiai paklausia.

- Neturiu. Tik norėjau pamatyti tave piktą. Nes patiko kai netekusi kantrybės apšaukei kažkurį iš klasiokų kai šis neatsakė į klausimą. Ar per lėtai kalbėjo. Nepamenu kas tada įvyko.

- Aš jo jau atsiprašiau. Neturėjau jo apšaukti. Man tiesiog buvo per lengva tai ką mokėmės ir paprasčiausiai pasidarė nuobodu, tad norėjau atsakyti pati. Bet dabar, kai mokausi su vyresniais, man tikrai nebebūna nuobodu.

- Man įdomu kaip būtų jei mokytumeisi su dvyliktokais.

- Su dvyliktokais gal būtų kiek per sunku. O čia pats tas. Nors jūs tik metais vyresni, pamokos tikrai įdomesnės nei mano bendraamžių.


Nors abu norėtų pasikalbėti daugiau, įsiterpia mokytojas ir paprašo visų susikaupti. Kelė su dideliu susidomėjimu klausosi mokytojo ir vis kažką pasižymi savo užrašų knygutėje. Pati siūlosi paskaityti kai mokytojas paklausia kas galėtų garsiai paskaityti ištrauką ir noriai atsakinėja į klausimus. Jai mokykla visai patinka, nors kartais nuo mokymosi kiek pavargsta.

Kloja atsikelia gerai išsimiegojusi ir nusprendžia, kad kadangi šiandien į mokyklą nenueis, turėtų visą dieną praleisti su mama ir padėti jai pasiruošti išvykimui. Ir nors jaučiasi nusiminusi bando to neparodyti. Staiga pamato, kad Elijas taip pat nusiminęs ir tada susigraudina.

- Liūdi dėl mamos? - pasidomi.

- Ne, ne dėl mamos. Tiesiog, neseniai sužinojau, kad globėjas atkrito. Nežinau kaip atrodys mano sveikimas be globėjo. Nes kai globėjas atkrenta, jis nebegali globoti kitų ir turi iš naujo eiti programą.

- Man labai gaila. Turbūt užtruks kol susirasi naują. Aš su savo globotinėmis išsiskyriau iš karto kai atkritau. Buvo liūdna, kad praradau globotines. Bet Elijau, tu privalai jį palaikyti. Mes visi sergame todėl turime palaikyti vienas kitą. Nors šiuo metu man pačiai labai sunku. Labai noriu išgerti. - Amanda, rodos bando guosti savo vyrą.

- Suprantu. Tai abstinencija. Reikia melstis arba su kuo nors pasikalbeti. Arba eiti i susirinkima. Daug variantų. Žodžiu gali rinktis pati ką daryti dėl savo blaivybės. Nors geriausia daryti viską kas įmanoma. Nes dalinės priemonės nedavė jokios naudos.

- Na, dabar kalbu su tavim.

- Gal jus vienus palikt? - užklausia Kloja, pastebėjusi, kad tėvai labai jau įsitraukę į savo asmeninį pokalbį.

- Nebūtina. Bet gal galėtum pakviesti Lujisą. Jei jis ne mokykloje. Būtų gerai visiems kartu pasimelsti.

Lujiso diena prasideda kaip ir savaitgalis - vėlyvais pusryčiais ir malda. Atsibunda gerai išsimiegojęs ir paskaito ištrauką iš Biblijos kuri šiandien turėjo būti skaitoma klasėje. Sulaukęs skambučio iš Elijo nuskuba pas jį. Miranda džiaugiasi sūnaus noru bendrauti su savo biologiniais tėvais. Tik dabar Lujisas suprato, ką Miranda turėjo galvoje sakydama "stengtis verta".

Panašu, kad AA tikrai daro stebuklus ir vėl sujungia šeimas, tėvus grąžina pas vaikus, suveda į vieną krūvą brolius ir seseris. Šeima netgi padidėja. Įvyksta susitaikymas ir atstatymas beveik visko ką alkoholis sugriovė. Atvykęs pas Elijų nedrąsiai nusišypso Klojai ir apkabina Elijų. Amanda paprašo, kad Lujisas garsiai pasimelstų už visus. Vaikinas nieko nelaukdamas pradeda melstis. Visa grupelė stovi apsikabinę.


- Aš labai norėčiau susipažinti su savo vyresniąją sese. - Prasitaria Kloja

- Aš taip pat norėčiau. Kada nors susipažinsime. Tikiuosi.

- Pirma reikia sužinoti kur ji yra. Ji dingusi. Net Liza nežino apie ją. Kaip taip pasislėpti Lutone?

- O nepagalvojai, kad gal ji visiškai paliko Angliją? - įsiterpia Amanda.

- Na, per dešimt metų tikrai galėjo ir taip nutikti. Kas čia žino...

- Dievas ja pasirūpins - pareiškia Kloja - nors aš Dievo visiškai nesuprantu, beveik nieko apie Jį nežinau, bet renkuosi tikėti.

- Aš irgi renkuosi tikėti - pritaria Elijas - bet dar reikia ir pasitikėti. O pasitikėjimo man trūksta. Norisi tvarkytis pačiam, bet turiu atsiduoti Dievo valiai. Neretai atrodo, kad jai nutiko kažkas blogo.

- Taip, trečiojo žingsnio malda - Dieve, pavedu save tau, daryk su manimi ką nori... Atkritau vienuoliktame žingsnyje. Bet greičiausiai net pirmojo nebuvau atlikusi. 


Visi kurį laiką patyli ir galiausiai Elijas lyg niekur nieko paklausia ar Lujisas liks pietums. Vaikinas nusprendžia likti. Tik labai retomis išimtimis Lujisas nepietauja su savo tėvais. Ir šis atvejis yra vienas iš tų išimčių.

"Nepamiršk pasimelsti!" - staiga sulaukia žinutės iš mamos.

Greitai atrašo, kad tikrai pasimels, nes tai jau įprasta. Visi keturi pasimeldžia prieš pradėdami valgyti. Kloja staiga prisimena mokyklą ir paprašo Lujiso, kad rytoj duotų jam savo užrašus, kad ji galėtų pasimokyti. Jis žinoma sutinka padėti sesei. Lujisas namo pareina tik prieš pat vakarienę.

Amanda net susidėjusi daiktus pusę nakties negali užmigti, o maldai irgi nenusitelkia. Galiausiai užmiega likus trims valandoms iki kėlimosi. Nors atsikelia visiškai neišsimiegojusi šįkart visiškai nesiskundžia. Miega beveik visą laiką mašinoje, o Kloja visą kelią dairosi pro langą. Turbūt pirmą kartą važiuoja iš Lutono į Boromvudą.