Ant gijos
Keista rudens kelionė –
Reikia apsaugos,
Instruktoriaus pagalbos,
Triūso palydovo.
Variklis stabčioja,
Baugu ilgos žiemos
Ir verčia nemiga iš patogiausias lovos.
Skrendu?
Dabar jaučiu – krentu,
Ir tas prilaikantis voratinklis
Nepatikimai plonas.
Menka paguoda, jog ant jo mes du.
Maldauk nemeldęs –
Dievas nebeduoda
Jokių iliuzijų
Nei lūkesčių tuščių,
Tik žemės trauką
Leidžia pamatuoti.
Klausais nuščiuvęs,
Kaip čežu, krenkščiu
Ir kaip droviuosi tau sparnų neduoti.