Neatiduodama

Pulkai atsineša neatiduodamas skolas,
Neišmylėtas meiles – 
Lyg akmenys, vardus įgavę, tai matytų.
Prie kauburėlio giminės – į eilę
Ir žvalgosi tylom, kas bus tas, kitas?
Fantasmagoriškai iš tolo šviečia
Kryžiais nusagstytas kalnas.
(Lyg trūko pelno žvakių fabrikėliui.)
O skolos lieka,
Net jei gausios maldos,
Nes tų, užmigusiųjų, varpas neprikėlė.
Kažin ar spėsiu gyvus prisiglausti
Iki akmuo bus lydomas su žvakėm?
Ir kas kantriau – numirę ar gyvieji – laukia
To, kuo nusidedame taip ir nepasakę
Apie jausmus.
Bet ar kalbėti verta?
Žiūrėkit – 
Skaičiai atgaila sutvisko.

... už vartų kapinių gyvieji ima bartis,
Kam ten atgulusieji dovanojo
Viską.
Nijolena