kometa tik žyptelėjo
ir užgeso
noras vėl nespėtas sugalvoti
taip trumpai ji mano akyse gyveno
kad imu truputį abejoti
tuo dangum šiąnakt žvaigždėtu
delčios profiliu gracingu
ko dar laukti ar norėti
kad nebūtum abejingas?
juk žmogus esi toksai
koksai esi
nei pakeisti
nei iš naujo gimt neduota
lyg kometa žybtelėjai – užgesai
po dangum žvaigždėtu...
arba debesuotu