Ir bus vėl  Vėlinės ir vėl skubėsime
Pas savo mylimus išėjusius brangius.
Ir mažas, žole apaugęs, kauburėlis laukia,
Kad dar ateis, uždegs žvakutę ir pabus.
 
Jei neateis, matyt neturi laiko,
Ar slegia rūpesčių sunki našta,
O gal tiktai pamiršo ir negali prisiminti,
Nes atmintis jau suprastėjus ir visai ne ta.
 
Jei neateis, tai aš patsai ateisiu
Ir pasibelsiu per sapną palengva
Ir būsiu toks gražus, kaip tąsyk,
Kai pasakiau, kad labai myliu aš tave.
 
Miegok, brangus, ir niekuo nesijaudink,
Prisimenu tave ir gan dažnokai aplankau,
Ir veda pas tave jau ilgas laiko tarpas,
Nepamiršau tavęs, tikrai nepamiršau.