Žibintų šviesos gatvės grindiny
Kaštonai sprogsta kupini rudens.
Ar tu mane ateinančią meni,
Kai nujautėm, kad erdvėje plazdens

Toks tikras jausmas artumos dviejų?
Net rodės pilnatis suplyš perpus.
Pabiro žodžiai padriki... už jų
Slapta kalba kalbėjosi vidus.

Žibintų šviesos šoka grindiny,
Kaštonų žvakės vasaras vis kvies.
O mes juk liekam širdimis jauni
Ir šoksime širdy ligi mirties.